KETURKOJAI AKTORIAI IŠ SENOVINIO DVARO

Svečiuose Petešos dvare. Nuotraukoje du čempionai: viešnia vokiečių dogų veislės Imperia ir dvaro gyventojas Džeko Raselo terjeras Pablo

Lietuvoje yra dvaras, į kurį užsuka pasaulyje garsios kino žvaigždės; kuriame gyvena 20 filmuotis bei atlikti kaskadinius triukus išmokytų žirgų, du asilai, Vietnamo paršelis ir trys ypatingi šunys. Tai – vokiečių aviganis, vienintelis Lietuvoje brazilų terjeras, Džeko Raselo terjerai ir beuodegis mišrūnas. Turbūt nesumeluosiu sakydama: dvaro keturkojai kviečiami filmuotis dažniau nei statistinės vidutinės,  ką tik nuo podiumo nužengusios Lietuvos “misės”.

Gyvenimas tarp “žvaigždžių”

Vilniaus rajone netoli Rudaminos gyvenvietės įsikūręs mažytis  Petešos kaimelis. Senas parkas, upelis, tvenkiniai ir akimis neaprėpiami toliai su žaliomis pievomis ir miškeliais – tokiame fone lyg talentingo dailininko įkomponuoti stūkso akmeniniai Petešos dvaro statiniai. Svirnas, arklidės, sargo namelis, senovinių vartų fragmentai sumūryti iš masyvių granito blokų.  Peteša istoriniuose šaltiniuose paminėta 1498 metais, o XVII amžiuje pastatytas Petešos palivarkas.

Dabar čia gyvena Rūta ir Artūras Nemaniai bei jų 15 metų dukra Rūtelė.  A. Nemanis – buvęs trikovininkas, kandidatas į sporto meistrus,  Lietuvos jaunimo čempionas. Rūta – dailiojo jojimo sporto meistrė. O Rūtelė Vokietijoje prieš kelias savaites įvykusiose ištvermės jojimo varžybose nušluostė nosis Europos jauniesiems jojikams. Vokietijos jaunių čempionatas vyko Gottingeno mieste. Trasa buvo labai sudėtinga, raiteliams ir žirgams reikėjo daug ištvermės. Rūtelė, su žirgu Cole nujojusi dukart po 60 kilometrų, užėmė pirmąją vietą.

Rūtelė, jos tėvai su keturkojais augintiniais filmuojasi garsiuose Lietuvos ir užsienio kinuose; jie patys keturkojus moko kaskadinių triukų. Pirmasis filmas, kuriame dalyvavo, buvo “Nauji Robino Hudo” nuotykiai.

Ant Petešos žirgų ne kartą sėdėjo pasaulinio garso kino žvaigždės, o Nemaniai triūsė ne vienos įžymybės dubleriais. Aktoriai Jeremy Ironsas, Helen Mirren, Tuva Novotna, Stellanas Skarsgardas, Joakimas Natterqvistas, Madas Mikkelsenas… Tai ne visi aktoriai, su kuriais vilniečiams teko padirbėti.

Filmuotasi Švedijos kino filme “Arnas”,  “Daktaras Džekila ir misteris Haidas”, “Snapphanar”,  devynias “Emmy” statulėles ir tris auksinius gaublius pelniusiame filme “Elžbieta I”, “Barbarai – 2”, “Leonardas da Vinči”, “Juodoji mirtis”, “Tamplierių kraujas”, “Požemiai ir drakonai”, “Elgetų karalius”… Žirgai privalėjo mokėti griūti it sužeisti, keliolika minučių guleti kaip negyvi, stotis piestu, nebijoti svetimų žmonių, šaudymo, šviesų ir… turėti kantrybės. Mat kartais su ant nugaros sėdinčiu aktoriumi tenka stovėti keletą valandų.

Filmuotis – malonumas

Nemanių žirgai trokšta trokšta filmuotis, ir jei šeimininkai, vykdami į filmavimus, kurio nors nesiveža, šis liūdi arklidėse. Brazilų terjeras Romeo  – aktorius iš prigimties. Petešos dvare dažnai vyksta reklaminės fotosesijos, mat keturkojai aktoriai – nuomojami. Pajutęs, kad jo paslaugų niekam nereikia, o reklamoje dalyvauja žirgai, Romeo akiplėšiškai įsiveržia “į kadrą” ir tol sėdi greta žirgų, kol žmonės nusileidžia ir sutinka priimti dar vieną aktorių. Lygiai taip pat “Romkis” elgiasi ir Petešoje filmuojant televizijos laidas. Tada kviesk nekvietęs – “iš kadro” nepasitrauks.

O liepos vidury Romeo laimėjo atranką filmuotis šokoladukų “Snickers” reklamai. Trakų pilyje nufilmuotas vaizdo klipas bus rodomas Rusijoje. “Tai – itin aukšto intelekto aktorius!” – apie brazilų terjerą pasakė su juo triūsę specialistai.

Gero “hendlingo” paslaptis

Parodose dalyvaujantys šunų augintojai žino, kaip nelengva keturkojus paruošti ringui. Dažnas šuo paklusniai bėga ratu, pirmyn ir atgal, ramiai stovi, kol teisėjas aprašo privalumus ir trūkumus, tačiau pergalei kažko pritrūksta. Tas “kažkas” – tai žodžiais nenusakomas “mišinys” iš žavesio, šarmo, šuniško išdidumo ir pasitikėjimo savimi. Pasitaiko keturkojų, kurie spinduliuote spinduliuoja energiją ir pasitikėjimą, o savo elgsena tarytum sako: “Štai aš! Ar matote?! Aš – pats gražiausias!” Kaklas ištiestas, galva pakelta, o kiekvienas kūno raumenėlis įsitempęs, tarsi prieš teisėją stovėtų gyva skulptūra. Profesionalūs hendleriai dažniausiai žino, kaip teisingai paruošti šunį parodai. O paprastiems augintojams tai neretai – sunki užduotis.

Gyvūnų psichologijos žinovė Rūta Nemanienė papasakojo keletą atvejų, kaip suvargę susigūžę “arklėkai” per porą mėnesių tapdavo dailininko plunksnos vertais išdidžiais žirgais. Moteris vos pažiūrėjusi į žirgo akis žino, ko iš jo laukti. Kai kurie į žmogų žiūri taip gudriai ir šelmiškai, kad iš karto matyti: jie įsitikinę, kad žmogų apgaus. Tokie žirgai saviti ir įdomūs, tačiau jų dresuotojams tenka pasukti galvą, kaip padaryti, kad žirgas vykdytų jų norus, tačiau manytų, kad to nori jis pats. Mokydami savo augintinius, Nemaniai niekad nenaudoja prievartos, užtat dažnai juos skatina ir giria. Kai reikėdavo kumelę Ramunę mokyti griūti, Nemanis pakeldavo jos koją ir aiškindavo lyg žmogui, o kartais pats atsiguldavo ant žemės, rodydamas pavyzdį.

Jei šuns šeimininkas išmoks įspėti savo keturkojo mintis ir norus, jei už sėkmę keturkojį nuolat skatins, jei nepamirš augintiniui parodyti, kad  juo žavisi, didelė tikimybė, kad toks šuo taps parodų žvagžde.

“Kai pirkome kumelę Kosta Riką, tai buvo tokia negraži mišrūnė, kad pati nesupratau, kam mums jos reikia, – pasakojo R. Nemanienė. – Kosta Rikos gyvenimas bėgo tampant vežimą, ji vaikščiojo susigūžusi, nuleidusi galvą. O atsidūrusi pas mus, po dviejų mėnesių tiesiog pražydo! Dabar tai –  viena geriausių mūsų kaskadininkių. Kumelė taip įsijaučia į rolę, taip mėgsta stovėti piestu! Dažniausiai ji net garde atsistoja ant užpakalinių kojų ir ilgai taip stovi, grožėdamasi savimi.”

Pinokis, prieš šeimai jį įsigyjant, vežiojo mėšlą. Jo galva būdavo nuleista, kaklas palenktas žemyn. Petešoje Pinokis tapo žvaigžde! Jis buvo pasirinktas filmuotis seriale “Elizabeth I” ir tiesiog spindėjo iš laimės.  Neįtikėtina, tačiau netrukus po filmavimo Pinokio karčiai – tarsi kilmingo didiko šukuosena – ėmė…  garbanotis.  Kad meilė gyvūnui gali padaryti tikrus stebuklus, rodo vokiečių aviganio istorija.

Kaip Filia tapo gražuoliu

Kilmingą vokiečių aviganį (jo senelis – pasaulio čempionas) Nemaniams atvežė veislės  klubo viceprezidentė. Labai gražus “vokietis” netiko šunų parodoms, mat dėl anksčiau patirtos kojos traumos truputį šlubavo. Be to, aviganiui jau buvo 8 mėnesiai, tačiau nestovėjo ausys. O tai – didelis defektas ir beveik šimtaprocentinė garantija, kad ausys jau ir nebestovės. “Kai pasiėmėme, jo ausys buvo sutvirtintos pleistru, kad nelinktų, tačiau nuėmus pleistrą jos nesilaikė, – pasakojo Rūta. – Tikrasis šuns vardas – Adolfas, tačiau ankstesnieji šeimininkai, pas kuriuos jis laikinai augo, buvo jį paniekinančiai praminę Filia. Spėju, kad dėl nulėpusių ausų. Nors niekas netikėjo, kai Adolfui sukako metai su trupučiu, jo ausys pačios atsistojo.”

Gyvūnai už meilę atsidėkoja meile ir atsidavimu. Dabar Adolfas Nemaniams padeda prižiūrėti arklius. “Jis tiesiog jaučia pareigą padėti. Antai jei žirgai nelipa į furgoną, aviganis padeda juos suvaryti, – pasakojo Rūta. – O mums jodinėjant Adolfas mėgsta lėkti greta, o  pajutęs, kad žirgas mėgina nepaklusti, Adolfas grybšteli šiam už kojos.”

Šefas- brazilas

Septynerių metų brazilų terjerą kadaise šeimai padovanojo garsus Estijos jojikas Urmas Raag. Rūta svajodavo apie Džeko Raselo veilsės terjerą, tačiau įsigyti nespėjo. Urmą Raag žirgninkai susitiko Lenkijoje, šis buvo atsivežęs ir savo brazilų terjerą. Lietuviams “brazilas” labai patiko. Netrukus viename Švedijos veislynų gimė “braziliukų” vada, ir Urmas pakvietė lietuvius atvykti pasiimti dovanos. Mat estų jojikas bičiuliavosi su veisėja iš Švedijos ir ši Romeo jam atidavė. “Jis buvo toks mažas – vos dviejų mėnesių, o muitinėje lodamas šoko ant muitininko, – “sargo” įsigijimo dieną prisiminė Rūta. – Iš pirmųjų dienų brazilų terjeras tapo ir sargu, ir draugu, ir kompanjonu. Vėliau vokiečių aviganis Adolfas besąlygiškai pripažino keliskart mažesnio šunelio pirmenybę.”

Kartą Romeo užpuolė didžiulį svetimą aviganį. Grįžo vos gyvas: 30 procentų kūno raumenų buvo išdraskyta. Nors veterinarai “brazilą” ruošėsi “laidoti”, šis, visų nuostabai, pasveiko.

Be Adolfo ir Romeo, Petešos dvare gyvena beveislė Tipa ir pulkelis kilmingų Džeko Raselo terjerų. Tipą gatvėje rado ir Nemaniams padovanojo Artūro bendraklasis. Ankstesni šeimininkai iš Tipos “pasityčiojo” – jos uodega nukirsta taip arti nugaros, kad kyšo vos vienas slankstelis. Dabar Nemanių šeimoje visi turi turi savo numylėtinius: Rūta dievina “žmogaus proto” brazilų terjerą, Rūtelė – Adolfą, o Artūras – Tipą. Ir visi kartu džiaugiasi linksmais, išdykusiais bei gudriais pokštininkais Džeko Raselo terjerais. Petešos dvare gyvenantys šunys – dresiruoti ir moka atlikti įvairiausius triukus.

Daiva Norkienė, spausdinta žurnale “Didysis šuo”.