KĄ TURI ŽINOTI PRADEDANTYSIS ŠUNŲ DRESUOTOJAS

“Geram dresiruotojui reikia švelnios širdies, šaltos ir išmintingos galvos”, –  tvirtino gyvūnų dresūros pionierius, pulkininkas Konradas Mostas (Konrad Most).

K. Mostas dirbo policijos komisaru Karališkosios Prūsijos policijos valdyboje (Royal Prussian Police Headquarters) Vokietijoje. 1906 metais jis pradėjo dresuoti tarnybinius šunis, vėliau išleido šunų dresūros vadovėlį “Training dogs” (šios knygos anglišką vertimą galima įsigyti internetu). Daugybė šiuolaikinių šunų dresuotojų visame pasaulyje sėkmingai naudoja K. Mosto metodikos pagrindus.

Dešimt auksinių Konrado Mosto taisyklių:

1. Kuo anksčiau pradėsite treniruoti savo šuniuką, tuo geriau. Jaunas šuniukas pamokas įsisavins greičiau ir geriau nei suaugęs. Be to, kuo vyresnis šuo, tuo daugiau nepageidaujamų įpročių jis turės, kuriuos teks pamažu išgyvendinti.

2. Treniruokite savo šunį tik švelniai ir humaniškai, ir visada, kai tik įmanoma, naudokite pozityvius motyvavimo metodus. Pasistenkite, kad mokymosi procesas būtų malonus abiem jame dalyvaujančioms šalims. Kad treniruotė netaptų katorga, paįvairinkite ją žaidimais: “Ieškok kamuoliuko”, “Kur žaisliukas”?

3.  Ar šuo klauso jūsų namie? O gal šokinėja ant atvykstančių svečių? Ar visada reikalauja jūsų dėmesio, kai jūs užsiėmę? Lipa ant stalo? Ar elgiasi kaip gerai išauklėtas mokinys gimnazijoje? Nuo šuns elgesio namie labai priklauso tolimesnė jūsų treniruočių sėkmė. Jei šuo neklusnus įprastoje aplinkoje, kur nėra daug dirgiklių, tai lauke, kur pilna kitų šunų ir žmonių, jį treniruoti bus nelengva.

4. Venkite duokite šuniui komandas, kurių jis galbūt neįvykdys. Kuo dažniau liks iki galo neįvykdyta jūsų komanda, tuo greičiau šuo “supras”, kad jų apskritai vykdyti nebūtina.

5. Nekartokite komandos keletą kartų (daugiausia – du kartus). Jei mokydami šunį sėdėti  kartosite: “sėdėk, sėdėk, sėdėk”, šuo vykdys komandą tik daug kartų ją pakartojus. Po pirmo ištarto “sėdėk” turi sekti jūsų veiksmas, parodantis, kaip tai įvykdyti. Tai yra ištarę komandą, jūs turite švelniai privesti šunį atsisėsti.

6. Neduokite garsiai paprastų  komandų. Tai yra tokių kaip “sėdėk”, “stovėk” ir panašių. Išimtis atvejai, kai šuo ypač nedėmesingas ir sunkiai valdomas – tada reikia komandą ištarti autoritetingu griežtu balsu, tačiau ne rėkti ant šuns.

7.  Prieš apkaltindami šunį komandų nevykdymu, “kvailumu” ir kitomis “nuodėmėmis”, atsakykite sau į kelis klausimus. Pirmas: ar tikrai jūsų šuo žino, ko jūs norite, tai yra ar jau pakankamai išmokėte komandos? Antras: ar tikrai jis ją išgirdo? Ar tikrai šuo žino, kaip ta komanda vykdoma? Ar aplink nėra šuniui stresą sukeliančių dirgiklių?

8. Savo šuns vardą kaip galima dažniau tarkite pozityviomis aplinkybėmis. Kai šuo žinos, kad išgirdus vardą, įvyksta kažkas malonaus: pagiriamas, pavaišinamas, paskatinamas, paglostomas, tarp jūsų užsimegs geresnis kontaktas, šunį bus lengviau prisikviesti, valdyti ir jį suprasti.

9.  Nebauskite šuns po to, kai jis įvykdė “nusižengimą”. Atsiminkite, kad “disciplinos” davimas po fakto neveikia ir tik sugadins jūsų ir šuns santykius. Būkite protingesnis už savo gyvūną: neigiamiems veiksmams stenkitės užkirsti kelią prieš jiems įvykstant. Sudrausminkite, jei šuo ketina pasielgti netinkamai.

10. Valdykite savo pyktį. Niekad netreniruokite šuns būdami blogos nuotaikos. Mušimu, baudimu neužsitarnausite savo šuns meilės ir atsidavimo. Priešingai: sukeltas stresas apsunkina mokymo procesą. (Prisiminkite save mokykloje: neteisingai aprėktas mokytojo, nubaustas tėtės ar mamos, jūs patiriate tik stresą ir neapykantą arba baimę. Tuo metu jūsų smegenų veikla nukreipta vieninteliam tikslui: išsivaduoti iš diskomfortą keliančios situacijos, pabėgti į tylų kamputį ar pasislėpti; mokymosi ir pažinimo procesas faktiškai sustoja).

“Specialus agentas” vertimas iš anglų kalbos