AR SUNKU UŽAUGINTI ŠUNŲ PASAULIO APOLONĄ

Avanti Specialus Agentas (3 mėn.). Ryčio Mikelsko nuotrauka

(Kaip auginami vokiečių dogai. Šių šunų treniravimas bei priežiūra)

D. Norkienė,  www.specagent.eu

Šiame rašinyje aprašytos taisyklės tiks ne tik auginantiems šunų pasaulio Apoloną -vokiečių dogą, bet ir bet kurį kitą didelių ar gigantiškų veislių, o ypač molosinių, šunų grupės atstovą.

Įsigijusiems vokiečių dogą (ypač jei tai pirmasis Jūsų šuo), neišvengiamai kils klausimas, kiek jis turi judėti. Apie dogų veislę nuo seno sklando legendos kaip apie sunkiai užauginamą ir gana reiklią. Negaliu pasigirti užauginusi dešimtis dogų, tačiau absoliuti dauguma tų, kurie gyveno mūsų namuose ar gimė mūsų veislyne, nepatyrė judamojo aparato traumų, širdies smūgio, sąnarių ar raiščių ligų. (Nors “legendų” apie dogus autoriai ar platintojai tvirtina, jog augantis šunų karalius turi Achilo kulną – silpnus sąnarius, raiščius ir galingam kūnui per silpną širdį, manau, kad tokių bėdų pasitaiko tik ypač stambiems, besivaikant gigantomanijos, išveistiems dogams. Užsienio literatūroje aptikau duomenų, kad augimo sutrikimai gresia kas ketvirtam didelių ir gigantiškų veislių šuniui (ne tik dogams, bet ir labradorams, senbernarams, aviganiams, dobermanams, rotveileriams), ypač jei jo giminėje būta panašių problemų. Remdamasi savo patirtimi, galiu drąsiai tvirtinti, kad ir laikinus augimo sutrikimus galima sėkmingai įveikti, tačiau tai – kito straipsnio tema).

O dabar juk kalbame apie statistinės vidutinės masės, ūgio ir pakankamai raumeningus vokiečių dogus – tokius, kokių Europoje ir Lietuvoje daugiausia. Ir vis dėlto, auginant dogiuką, pravartu žinoti keletą auksinių taisyklių. Juk kiekvienas nori užauginti sveiką ir gražų šunį, o dėl to tikrai verta pasistengti.

Taigi kiek dogiukas turi judėti?

Pirmiausia išsiaiškinkime, apie ką kalbėsime: apie šuniuko kasdienybę, susidedančią tiesiog iš buvimo su Jumis, Jūsų namuose,  ar apie treniravimą… Tikiuosi, niekas neįsižeis, jei šuniuką palyginsime su žmogumi.

Kaip ten bebūtų, ir šuo, ir žmogus yra gyvūnai, tad daugelis taisyklių, sukurtų Jums, tiks ir Jūsų augintiniui. Kaip ir mažiems vaikams, šuniukams gali pakenkti pervargimas. Tad kai prisišėlęs Jūsų keturkojis bičiulis ims vengti judrių žaidimų ir patrauks į savo “lovytę”, leiskite jam išmiegoti ir nebedrumskite ramybės. Kita vertus, nebijokite: judėjimo ir žaidimų neįmanoma “perdozuoti”, tačiau  tik su sąlyga, kad mažylis pats to nori.

Vokiečių dogai greit auga ir netrukus gali žaisti tiek, kiek pageidauja jų jaunieji šeimininkai. Nojukas ir Perla. Nuotrauka: „Justfoto“

Taigi pagrindinė gyvenimo su šuniuku taisyklė: neribokite jo judėjimo ir žaidimų, neuždarykite ankštoje patalpoje ar kamputyje, bet ir netrukdykite ilsėtis.

 

(Pastaroji sąlyga ypač aktuali mažų vaikų turinčioms šeimoms: juk mažieji negali suvokti, kodėl keturkojis žaidimų draugas pavargo greičiau už juos pačius, o šuniukui užsnūdus, ima nuobodžiauti. Nereikia nusiminti: dogai greit auga, ir netrukus ateina diena, kai jie gali žaisti tiek, kiek pageidauja jų šeimininkai).

Dogas ankštame bute

Dėmesio: dogo, net mažo, negalima auginti ankštose patalpose, pavyzdžiui, vonioje, ankštame prieangyje, siaurame koridoriuje. Jei jau taip atsitiko, kad balutes namie darantį mažylį dieną paliekate virtuvėje ar koridoriuje, grįžę nepamirškite su šuniuku pažaisti aktyvius žaidimus ir pakankamai pavedžioti lauke. Ankštos patalpos, per maži guoliai, kuriuose šuniukas negali pilnai išsitiesti, neigiamai atsilieptų gyvūno sveikatai ir eksterjerui. O jūs juk nenorite kuproto dogo, kurio varganą kūnelį remtų deformuotos galūnės?

Tačiau žmonės neretai treiraujasi, ar iš viso galima vokiečių dogą auginti nedideliame bute? Be abejo, galima. Juk dogas – kambarinis gyvūnas, ir lauko sąlygomis jį auginti neleistina. Tačiau prieš įsigydami šunijos pasaulio Apoloną, šeimininkai turi pasvarstyti, ar turės laiko ir noro pakankamiems pasivaikščiojimams su šuneliu, aktyviems žaidimams lauke. Jei vokiečių dogą pakankamai vedžiosite, namie jis daugiausiai laiko praleis snausdamas savo guolyje ir laukdamas šeimininko dėmesio ar kito pasivaikščiojimo. Sakoma, kad suaugęs vokiečių dogas namie užima mažiau vietos nei mažas, tačiau judrus terjeras.

Apollo Specialus Agentas (3 mėn.). Rasos Fabijonienės nuotrauka

Kuo ir kaip žaisti?

Galima ridenti sviedinuką (šuneliui patiks jį vytis). Stebėkite, kad grindys, kuriomis bėgioja jūsų augintinis, nebūtų pernelyg slidžios. Jei šunelio letenos slysta ir jis griuvinėja, žaidimų vietoje patieskite kad ir seną kilimą, kurį ateityje nebus gaila išmesti. Galima su šuneliu tampyti skudurėlį ar zooprekių parduotuvėje įsigytą specialią virvutę, tačiau verta prisiminti: pernelyg dažnas ar intensyvus tampymas gali sugadinti šuniuko dantų sankandą… Lauke visada bus malonu bei naudinga pažaisti su keturkoju gaudynių.

Pastaba: jaunam dogiukui nepatartina bėgioti laiptais, šokinėti nuo sofos ant grindų ar žaisti kitus žaidimus, kurie apkrauna nesusiformavusius sąnarius bei gali pertempti dar silpnus raiščius. Dogučiui ne itin naudingas ilgas šuoliavimas. Jei su šuniuku bėgiosite taip greit, kad jus vydamasis jis turės risčią pakeisti greitesniu aliūru – šuoliais, rizikuojate sugadinti būsimo dogo išvaizdą ir sveikatą. Mat šuoliai pernelyg apkrauna dar ne visiškai sutvirtėjusius raiščius, smūgiai tenka sąnariams, susidaro mikrotraumų ir kojos gali iškrypti.

Kada treniruoti?

Šuniuko treniravimas nuo įprastų žaidimų skiriasi tuo, kad Jūs savo laiką bei energiją skiriate nebe išdykavimams su keturkoju draugu, o veikiate tikslingai ir nuosekliai, iš anksto suplanavę, kokias šuniuko galimybes bei eksterjero savybes tobulinsite. Ar galima jauną vokiečių dogą treniruoti? Taip, jei tik suprasite, kad treniruotė – tai ne būsimo maratonininko ar atleto ruošimas, o abiem pusėm malonus “darbelis”. Galbūt jums pasirodys keista, tačiau pirmosios treniruotės yra… paprasčiausi pasivaikščiojimai.

Kiek jie turėtų trukti? Vokietijoje įsikūręs vokiečių dogų veislynas “von Schlesien” pataria pasivaikščiojimų laiką apskaičiuoti, kas mėnesį jį pailginant 5 minutėmis. Pavyzdžiui, Jūsų šuniukui sukako 3 mėnesiai. Anot metodikos autorių, dogiuko pasivaikščiojimai galės trukti po 15 minučių (3 x 5 min.). Tai reiškia, kad 3 mėn., dogiukas galės kelis kartus per dieną vaikščioti po 15 minučių. O štai 6 mėn, dogiuką bus galima kelis kartus per dieną  vedžioti po 30 min. (Į šį laiką neįskaičiuojamas dogiuko išdykavimas namie ar jo išnešimas į kiemą atlikti gamtinių reikalų).

Mūsų patirtis kitokia: jei jūsų dogas yra sveikas ir nesusidūrė su augimo problemomis, vaikščioti galite kiek tik geidžia jūsų keturkojis bičiulis. Pamatę, kad mažylis pavargo, sėdasi, gulasi, velka ar keistai stato kojas, grįžkite namo, o sekančių pasivaikščiojimų laiką sutrumpinkite.

Pavargusiam šuniukui leiskite pailsėti. Avanti Specialus Agentas ir Saulina. Nuotrauka Ryčio Mikelsko

Treniruotės (vaikščiojimo metu) stebėkite, kad šuniukas žingsniuotų ar bėgtų lengva ristele. Tai padės ugdyti judesius, stiprinti nugaros bei kojų raumenis. Jei šuniukas jums vaikštant ima šuoliuoti, vadinasi, jūsų tempas per greitas, sulėtinkite jį, o už taisyklingą judėjimą mažylį pagirkite. Protarpiais tarp “taisyklingo vaikščiojimo” paleiskite savo būsimąją “žvaigždę” apžiūrėti krūmokšnių, atlikti gamtinių reikalų ir tiesiog pajudėti taip, kaip nori jis pats.

 

Jei dogiuką vedžiojate pririštą už antkaklio, netampykite staigiai pavadėlio ir neleiskite tai daryti vaikams: priešingu atveju rizikuojate pažeisti kaklo slankstelius. Kai kurie garsūs užsienio veislynai rekomenduoja jauną dogiuką vedžioti tik su petnešomis. Vyresniems dogiukams nepakenks kartkartėmis įkopti į nedidelę kalvą, pavaikščioti ar pabėgioti po klampų smėliuką, sniegą ar aukštą žolę. Tai treniruoja kojų, nugaros  raumenis bei stiprina raiščius.

Kai Jūsų dogas sulauks bent 6 – 8 mėn., galėsite pagalvoti ir apie rimtesnes treniruotes: šeimininko tempimas, šuniui uždėjus petnešas; laipiojimas į statų kalną, šuoliai ant neaukšto barjero (pavyzdžiui, ant natūralaus žemės kauburio ar rampos). Pastaba: stenkitės nevarginti šuns per kaitrą. Perkaitęs šuo gali žūti nuo šilumos smūgio, dehidratacijos ir širdies sustojimo.

Vokiečių dogas Ajax Specialus Agentas (4 mėn.) gyvūnų mylėtojų šventėje Vilniuje’

Kūrybos džiaugsmas

Ir dar: nepamirškite, kad dogas – intelektualus gyvūnas ir nevalia iš jo atimti tyrinėjimo džiaugsmo, tad įvairios ekskursijos, pasivaikščiojimai mieste, žaidimai su kitais keturkojais padės vystyti jūsų keturkojo ne tik fizinius, bet ir protinius sugebėjimus bei jį socializuoti.

 

 

 

 

 

 

 

 

Svarbu dogą kuo anksčiau supažindinti su įvairiais gyvūnais. Dogas Imperia ir naminis šeškas

(Nuotraukoje – 9 mėnesių dogiukė Imperia iš veislyno Specialus Agentas, veisėja Svetlana Vangonen)

Šuniuko auginimas – ne “matematika”, tai – kūryba. Neverta nuo ryto iki vakaro skaičiuoti mažylio nubėgtus žingsnius, lauke praleistas minutes, drebėti dėl kiekvieno “nereikalingo” šuoliuko ar pulti į paniką, mažyliui užbėgus ar nubėgus laiptais. Jei Jūsų keturkojis bičiulis puikiai auga, taisyklingai vystosi, jam nieko neskauda ir nekrypsta galūnės, padėkite šias rekomendacijas į stalčių ir išsitraukite tik tada, kai širdyje sukirbės nerimas: “Man regis, mažylis jaučiasi ir atrodo truputėlį blogiau nei vakar”. Ir tuomet pagalvokite: galbūt jį augindami padarėte vieną ar kitą iš šiame rašinyje paminėtų klaidų – metas pasitaisyti.

Nepriekaištingai užaugintas vokiečių dogas trykšta sveikata ir džiugina akį.

Užauginti stiprų ir gražų vokiečių dogą – tai tarsi savo rankomis nulipdyti antikinę skulptūrą. Koks begalinis džiaugsmas ir pasididžiavimas apima šeimininką, kai greta jo išdidžiai žengia praeivių žvilgsnius traukiantis ir išdidus šunijos pasaulio Apolonas.