3. Kaip išmokyti šunį gracingos laikysenos ir judėjimo (trečia dalis)

Kelti šuns galvą pavadėliu šiandien labai „madinga“. Nuotraukoje vokiečių dogas Ajax Specialus Agentas

Tęsiame gyvūnų psichologės, biologės Karen Pryor pasakojimą apie šuns paruošimą parodai. O ir gyvenime labai pravers išdidžios stovėsenos ir bėgsenos pamokėlės, nes juk norite, kad jūsų kilmingas keturkojis draugas netampytų jūsų į šalis, nepridarytų kitų rūpesčių ir greta jūsų visuomet atrodytų šauniai.

“Labai svarbu, kad jums vedantis šunį, pavadėlis būtų laisvas. Jei jūs laikysite pavadėlį įtemptą, šuo beveik visada priešinsis, tampys į šalis ar atgal. Netgi mažas pasipriešinimas sugadins taisyklingą bėgseną (judėjimą parodų ringuose), bet negražiai atrodysite ir išėję su šuniu pasivaikščioti. Tačiau šunų savininkai ir vedliai (hendleriai) dažnai nepaiso to ir mėgina kelti šuns galvą, smaugdami šunį virvele. Atrodo, tai tapo šių dienų mada. Aš neseniai labai svarbioje parodoje mačiau „profesionalų“ hendlerį, kuris vedė Australijos terjerą su tokia ankšta virvele ant kaklo ir taip stengėsi jo galvą pakelti aukščiau, kad šuns kojos beveik nesiekė žemės. Ką pagalvojo teisėjas, nežinau. Tačiau šuo atrodė apgailėtinai – tai visiems buvo akivaizdu”, – tai Karen Pryor pasakojimas.

 

 

Pakako keleto užsiėmimų

Dženifer yra jauna senbernarė, kuri, kaip ir daugelis didelių šunų, turi polinkį kerėplinti nuleidusi galvą. Jos šeimininkė norėjo, kad Dženifer atrodytų išdidi, pasitikinti ir eitų aukštai iškėlusi galvą. “Mes pasitelkėme stebėtoją, kuris stebėdavo su šeimininke bėgančią senbernarę. Kas keletą žingsnių stebėtojas spragteldavo, o šeimininkė sustabdydavo šunį ir pašerdavo. Procesas su įvairiais intervalais buvo pakartotas dar tris ar daugiau kartų.

Per kitą užsiėmimą, kai tik šeimininkė su Dženifer pajudėjo, Dženifer galva pakilo aukštyn. Padėjėjas spragtelėjo, o šeimininke pašėrė šunį. Nuo to momento stebėtojas spragteldavo tik tada, kai šuns galva pakildavo. Dženifer per penkias minutes suvokė judėti pakelta galva. Ji atrodė tarsi visai kitas šuo- kaip nugalėtojas! Ar ji ir jautėsi kitaip? Kas žino? Ji atrdė laiminga ir užsitarnavo pergales parodose”, – džiaugėsi K. Pryor.

Sekanti Dženifer šeiminikės užduotis buvo praleisti kasdien po penkias minutes bėgiojant risčia ir mokant šunį, kad FRAZĖ „PARODA“ reiškia: „Laikyk galvą aukštai ir sulauksi spragtelėjimo bei maisto“. Vėliau šeimininkė galėjo, jei tik ji norėjo, pakeisti spragtelėjimą fraze „geras“ ir Dženifer buvo pasirengusi parodoms.

“Be to, būtina įsidėmėti vieną dalyką. O jūs pats arba pati galite bėgti aukštai pakelta galva? Dauguma žmonių to negali nepasipraktikavę. Jei negalite bėgti nesusilenkęs, jūs galite suklupti ant savo šuns. Jei jūs žiūrėsite žemyn į savo šunį, atrodysite susirietęs ir jūsų duetas teisėjams nekels susižavėjimo. Tačiau tai – ne bėda. Nusipieškite tiesią liniją ant grindų su kreida ar nubrėžkite ant žemės (puraus negilaus sniegelio). Tada taisyklingai pabėgiokite su šuniu, stengdamiesi neužminti ant linijos. Pamažu išmoksite vienas kitą jausti posūkiuose ir jūsų tandemas atrodys puikiai”, – štai tokie psichologės ir biologės patarimai parodų ir pergalių jose mėgėjams.

Iš anglų kalbos išvertė ir tekstą paruošė Daiva Norkienė (www.specagent.eu)