1. KAIP JŪSŲ ŠUNĮ “PAVERSTI ŽVAIGŽDE” (pirma dalis)

Tinkamai paruoštas šuo išdidžiai ir gracingai stovės net ant akmenų sienelės. Nuotraukoje dogė Perla

KAREN PRYOR –  visame pasaulyje žinoma gyvūnų elgsenos žinovė, biologė, keleto įdomių knygų ir straipsnių autorė) šį metodą vadina “šeipingu” (angliškai “shaping” – formos suteikimas, apipavidalinimas).   Kai kuriose kitose šalyse labiau įprastas “kliker dresavimo” pavadinimas, kilęs iš angliško žodžio “clicker” – spragtukas). Kol lietuviai šiam mažam ir mūsuose retam prietaisėliui nesugalvojo pavadinimo, atsiprašykime kalbininkų ir vadinkime jį “klikeriu”.  Taigi kaip, pasitelkus “šeipingą”, paversti jūsų šunį parodos nugalėtoju, nenaudojant fizinio poveikio priemonių? Karen Pryor  tvirtina, kad “šeipingas”  yra naujas metodas paversti šunis NUGALĖTOJAIS.

“Mano draugė Barbara myli Vokiečių Dogus ir patiria džiaugsmą, išstatydama juos parodose, tačiau jos naujasis dogas Heather ją labai nuvylė, – vienoje savo knygų pasakoja Karen Pryor. – Barbara pirmąkart Heather nusivedė į parodą, kai kalei buvo 8 mėnesiai. Kai teisėjas palinko paliesti dogą, Heather pasitraukė atgal už Barbaros ir neleido vyriškiui net prisiartinti. Heather diskvalifikavo pati save, kaip tada atrodė, apgailėtinu temperamentu. Ji vengė svetimų. Todėl buvo galima nujausti, kad Heather parodų karjera baigėsi net neprasidėjusi. Barbara papasakojo man savo problemą. Aš esu gyvūnų elgsenos biologė, parašiau knygų ir straipsnių, kaip koreguoti elgseną pozityviomis poveikio priemonėmis”.

“Šeipingas” – mokslinis „slengas“, apibrėžiantis metodiką, kaip žingsnelis po žingsnelio sukurti konkrečiomis aplinkybėmis pageidautiną, gyvūno elgseną.  pasiekti tai. “Šeipingas” padės jums sukurti elgsenos modelį, pradedant tiesiog nuo nulio ir nenaudojant  fizinio poveikio priemonių bei korekcijų, – rašo K. Pryor. – Šis metodas suteiks galimybę pasinaudoti jūsų gyvūno natūraliais sugebėjimais mokytis. Dar neseniai daugelis gyvūnų trenerių naudodavo ši metodą, vadinamą įtakos kondicionavimu (operant conditioning), šunų sportui”.

Kad galėtumėte  koreguoti elgseną greit ir efektyviai, jūs turite naudoti aiškų signalą (tarkime, prilietimą arba garsą), kuris pažymės tą akimirką kaip tik įvyksiantį jūsų veiksmą. Iškart po signalo gyvūnui reikės duoti ką nors, ką jis labiausiai mėgsta. Pavyzdžiui, prizą, skanėstą, žaisliuką, maisto. Nors prizas ar maistas gyvūnui ir taip reiškia, kad jūs esate patenkintas, žymimasis signalas yra daug svarbesnis, nes jis tiksliai praneša gyvūnui, ką jis turi daryti, kad užsidirbtų šį aprūpinimą.

Signalas ir skatinimas gyvūnui taps vienodai malonūs, todėl išgirdęs signalą gyvūnas pakartos teisingą veiksmą. Delfinų treneriai naudoja švilpuką kaip pažymimąjį signalą (marker signal), šunų šeimininkai turėtų naudoti miniatiūrinį spragtuką (“klikerį”).

Kaip pagelbėjo Barbarai

“Barbara, Heather ir aš susitarėme susitikti šunų parodoje, kur Barbara nusprendė vėl nusivesti Heather tik tam, kad ši priprastų prie daugelio naujų reginių ir garsų, – tęsiame K. Pryor pasakojimą. – Heather buvo tikrai labai graži, ir atrodė, kad nauji reginiai ir garsai jos netrikdo. Ji žvalgėsi aplink su pasitikėjimu, tipišku ( būdingu) tik VOKIEČIŲ DOGAMS. Tai truko tol, kol aš nusprendžiau paglamonėti ją. Tada ji pasibaidė kaip arklys ir šoko į šalį, kiek leido jos pavadėlio ilgis. Manęs nedomino, kodėl Heather taip elgiasi, mano tikslas buvo pažiūrėti, ar mes galime padaryti, kad Heather elgtųsi tinkamai.

Netrukus suradome ramų kampelį už minios. Aš nupirkau dešrelių iš hot-dogų pardavėjos: visada patartina pradėti mokymo procesą, turint delikatesą. Heather ėdė dešrelių gabaliukus, bet tik jei juos paduodavo Barbara. (Ji neėmė jų iš manęs). Tada padaviau Barbarai plastikinį spragtuką (“klikerį”), ir parodžiau, kaip pradėti “šeipingo” pamokėles. Paspaudi (spragteli) ir šeri. Spragteli – iškart šeri. Reikia išmokyti dogą,  kad tikėtųsi skanumyno iškart po spragtelėjimo. Tada patariau Barbarai kelias minutes pavedžioti dogą aplink, spragtelint tuo metu, kai tik Heather atrodys atsipalaidavusi”.

Barbara pasiėmė spragtuką namo. Kitą dieną ji išsivedė Heather į artimiausią prekybos centrą. Vos tik kas nors pasirodydavo ant šaligatvio ir imdavo artėti,  Barbara spragteldavo, tada sustabdydavo Heather ir duodavo jai skanėstą. Netrukus Heather ėmė ramiai vaikščioti tarp praeivių.

Kiekvienas mūsų esame susidūrę su mielais ir piktais žmonėmis. Laimė, mielų ir nuoširdžių Lietuvoje kol kas daugiau. Kiekvienam pažįstama situacija, kai praeivis nori paglamonėti mūsų šuniuką.  Žinoma, praeiviai norėdavo paglamonėti ir  Heather. Barbara keletą dienų neleido praeiviams liesti nedrąsios kalytės. Trečią ar ketvirtą dieną Barbara ėmė leisti praeiviams liesti Heather nugarą.

Barbara spragteldavo, jei Heather stovėdavo ramiai. Todėl Vokiečių dogas greit suprato, kad ramiai stovėti yra jos tikslas. Ir ne šiaip tikslas, o geidžiamas tikslas. Heather požiūriu, ne Barbarą ją dresavo, o pati Heather  „privertė“ Barbarą suvokti: jei Heather sutinka su glostymu, Barbara spragteli ir duoda skanėstą kiekvieną kartą. Juk kiekvienas iš mūsų, jei esame užmezgę gerą kontaktą su savo gyvūnu, galime pastebėti: šuo su pasididžiavimu atliks tuos veiksmus, kuriuos jis manys “sugalvojęs” pats, kad suteiktų mums džiaugsmo ir gautų apdovanojimą.

Tęsiame K. Pryor pasakojimą: “Kitą savaitgalį Barbara pasiėmė Heather į kitą parodą (antrąją Heather gyvenime). Heather ramiai risnojo šalia Barbaros ir stovėjo mandagiai, kol tesėjas apžiūrinėjo jos dantis ir lietė kojas. Heather laimėjo savo klasėje. Po trijų savaičių Heather vėl laimėjo savo klasėje ir nugalėjo keletą suaugusių VOKIEČIŲ DOGŲ.

Iš anglų kalbos išvertė, straipsnį parengė Daiva Norkienė ( www.specagent.eu )